- grandis
- 1 grandìs sf. (4) 1. SD97,196, J grindė, žiedas, lankelis (ppr. metalinis) kam nors sujungus laikyti, įverti, pririšti: Grandìs į sieną įkalta gyvuliui rišti J.Jabl. Piktam jaučiui veria nosin grañdį Dbk. Ar kuolą karvė ištraukė, ar lenciūgo grañdį numušė – laksto kai aitvaras po lauką Slm. Insukta grandìs stulpe kumeliui pririšti Dbk. Perlūžo lenciūgėliui viena grandẽlė Slm. Prie pavalkų pritaisytos grandẽlės vadelėm pravert Dbk. Reiks paršam vert grañdys snukiuos – verčia ir verčia mėšlą Slm. ^ Du durniai suėjo ir nepasidalina grandies (dėl niekų vaidijasi) Ds. 2. MŽ42 apyrankė. 3. Ds šiaudo kauliukas, kulnelis, slankstelis. 4. riestas geležgalys, brukamas po rogių pavaža nuo kalno važiuojant, stabdys: Pririšk grañdį po pavaža Jrb. Važiavo be grandiẽs su šlajoms nuo kalno ir užsimušė Skr. 5. kurios nors sistemos sudedamoji dalis, narys, dalių jungtis: Pagrindinė mūsų teismų sistemos grandis – liaudies teismas (sov.) sp. | Augalai yra ta grandis, kuri susieja žemės gyvenimą su saule sp. 6. rš žr. grandinė 5. 7. DŽ kar. pats mažasis pėstininkų organizacinis vienetas: Pirmoji legionierių grandis jau dingo didelių namų vartuose rš. 8. pats mažasis darbininkų organizacinis vienetas gamyboje: Šimtai tūkstančių tarybinių moterų vadovauja grandims ir brigadoms kolūkiuose (sov.) sp. | Pionierių grandìs (sov.) DŽ. 9. K.Būg virtinė, grandinė: Jis pamatė uolotų salelių grandį rš. Perkopus per vieną kalvų grandį, pasirodė didelė plati upė rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.